atstūpė

ãtstūpė sf. (1) žr. atstuopė: 1. Be ãtstūpės rungas negali išlaikyti Brs. Prikalk ãtstūpę, kad geriau rungas laikytųsi Yl. 2. Prisegiau ãtstūpę, kad vėjas daržinę nesukreiptų Skd. | Grėblys su atstūpe Šts.